opinions, analysis and interviews

perparim kabo-philosoph and publicist - (al)

  • pap kabo

Tirana, 12 June 2009

I dashur Piktor i Bulevardit Europa, prano pėrjetimin tim!


Bulevardi Europa nė qytetin liqenor ku poezia duket sikur vjen nga thellėsia e ujėrave! Tė bėn tė mendohesh kjo zgjedhje!
Nuk mund t’i shmangesh kėtij pėrjetimi qė duket se vjen nga detyrimet e mungėtirave atėherė kur njeriu dėshironte tė bėhej duke gjetur apo krijuar rrugėn!
Bulevardi nė njė qytet tė vogėl ku numėri i njerėzve nuk ėshtė i tillė qė tė kėrkojė hapsira tė gjėra, pėrse duhet?!

Ai, njeriu hapsirėmbyllur ėshtė mėsuar me rrugė tė ngushta, me rrugica ku ēdo gjė ėshtė mjaft e afėrt dhe intime.
Por ja qė njė piktor qė i mat dimensionet e botės me ngjyrat dhe sensin e kohės e hapsirės e rindėrton nė njė dialektikė krejt ndryshe nga ajo e prekshmja, ky virtual qė provokon frymėzim, propozon qė “qyteti i vogėl i liqenit tė madh” tė fillojė tė eci nė njė Bulevard tė gjėrė me emrin Europa.

Duket si devijim nga ėndrra kozmogonike sepse bashkė me udhėn do duhet tė ndryshojė edhe e ecura. Ajo lypsė tani mė njė tjetėr ritėm dhe muzikė nėn njė marshė qė duket sa i vjetėr aq edhe i ri!
Ndoshta ardhja e emrit nga mitologjia ėshtė gurrėkyēi qė e lejon piktorin tė gjej arsye pėr kėtė kombinim.
Duhet filluar rrugėtimi nga gjeneza, nga ajo kohė nistore, kur ne populli i kėtyre hapsirave, ishim prezent nė fillimin ‘primordial’ tė europianeve. Ne vijmė nga parahelenizmi pellazgjik qė sillte nė jetė “mushtin e mendimit” tė ardhshėm gjithkohorė, tė atyre qė u njohėn si banorėt e parė tė kontinentit "europianėt e parė", krijuesit e “gjuhės sė perėndive”.
Ē'farė do te eci nė atė udhė tė piktorit? Njeriu, fati, ėndrra apo tė treja sė bashku?!

Do tė eci e sotmja dhe do tė vrapojė drejt sė ardhmes, apo do tė shohim siluetėn e sė djeshmes, ashtu tė moēme me pamje veshje dhe kėngė-fati nga mugėtirat, qė afrohet me njė lodhje nazike, qė nė ēdo fjalė na duket sikur na sjell edhe logjikėn formale tė Aristotelit, e bardha = e bardhė,(A=A) por edhe atė tė Heraklitit logjiken paradoksale se "njeriu nuk lahet dy herė nė tė njėjtin lumė", qė ndryshe formėzohet nė artikulimin ndjellės,"ajo ėshtė dhe nuk ėshtė","nuk ėshtė as kjo,as ajo", por janė tė barabarta si tė ndryshme dhe kėshtu gjejmė tolerancėn dhe postulatin ėshtė mė mirė tė veprosh drejt! E kėshtu mbrijmė tek logjika Hegeliane!
I dashur piktor! Ju tė racės tuaj na vini nė vėshtirėsi nė punėtorėt e mendimit filozofik, por ja qė mė ndihmon antropologjia pėr tė vijuar dhe zgjidhur enigmėn qė lind tek liqeni dhe pėrfundon nė kėrthizėn e Europės institucionale!
Do tė ecin fėmijėt nė atė bulevard, dhe ėndrra e tyre ėshtė embrionale, e bukur nė pafajėsi, e rrezikuar nga moskujdesi apo perdorimi abuziv!!
Nuk e di shterueshėm por se kam frikė!
Endrra e fėmijėve duhet tė jetė fėminore, embrionale dhe udhė-gjatė, sepse brenda saj ēdo kush ka "projektet e jetes" si edhe shkruante nje europian i mirė, skandinavi Olaf Palme.
Kujdesi pėr kėtė megaplan antropologjik, nis nga fėmijėria.
Tė rritemi me fėmijėri!
O zot sa e bukur, sa spontane, sa romantike, sa frymėzuese, sa e sinqertė, sa pėrdėllenjėse, sa vetvetja dhe endrrandjellėse, ėshtė fėmijėria! Po a riten sot fėmijėt tanė me fėmijėri?
-Tė gjejmė shokėt e fėmijėrisė, thotė Olaf Palme!
Ata, femijet tanė sot, ose janė “teknologjizuar”, ose janė bėrė obez, ose nuk kanė mundėsi pėr njė komoditet normal si vėrsinkėt nė Europė.
Le t'u themi;- Shkoni fėmijė tek bulevardi Europa-, dhe ata do tė rendin, do tė gulēojnė nga frymė-pengimi, por se kur tė mbėrijnė atje e tė ndalen pėr tė rregulluar frymėmarrjen, ndoshta tė habitur nuk do tė dinė se ē’farė tė thonė!

Do rendin sėrisht pėr tė shkuar nė fund tė bulevardit dhe do tė rikthehen ne krye tė tij, e sėrisht do tė rendin deri sa tė kuptojnė qė e kanė matur atė nė ēdo cep, por "thesari" ende nuk ėshtė gjetur prej tyre!
Ndoshta do tė mendojnė se kanė ngatėruar rrugėn!
"Bulevardi Europa" do tė duhej tė zgjatej dhe ti shpinte ata nė godina shkollash mė tė mira, me ngrohje ne dimėr, me libra qė nuk tė bezdisin me gjėra tė panevojshme, me mėsuesė tė devotshėm dhe tė pa korruptuar! Tė mbėrinte kėshtu bulevardi tek "Tempulli i Dijes", ku njeriu i saj mėson tė njohi dhe tė ndryshojė progresivisht botėn, tė njohi mė mirė veten dhe ta ndryshojė atė, tė mesojė tė dojė atdheun, tė presi zhvillimin nga dija, tė shohi larg dhe qartė dhe tė frymėzohet nga historia e vėndit tė vet, nga atdhetarėt dhe nga njerėzit e shquar tė popujėve tė tjerė qė qėndrojėn ende zgjuar pėr njerėzimin si faret e deteve qė nuk kanė frikė nga vetmija dhe dallgėt!

“Zgjate bulevardin i dashur piktor”, jo duke shtruar kilometra tė tjerė, por duke edukuar me artin tėnd njerėzit e ligjit qė do tė vijnė atje nė ditėn e inagurimit (ne fakt ata nuk erdhėn. Erdhėn vetėm miqėt e tu nga politka, arti e kultura europiane! ) dhe do tė lexojnė shkrimet e pėrgatitura nga “kalemxhinjtė zanatēinjė”, qė kanė me shumė se njė variantė nė xhepat e tyre tė shėrbimit. Bulevardi do tė bezdiset nga ato fjalė tė stisura, tė pandjera dhe jo tė sinqerta!!!
Ndoshta ndonjė profesori tė vjetėr filozofie qė aty pari do tė kalojė, apo strukur atje ku “syri vigjilent i skifterave te pushtetit” nga bezdia nuk shkon, ose vete dhe hiqet sa hap e mbyll sytė, do t’i kujtohen fjalėt e njė filozofi europian Jean Jack Rousseau se: "Politikanėt tanė duhet tė denjojnė tė pezullojnė llogaritjet e tyre...tė mėsojnė, mė nė fund, se me para mund te arrihet gjithēka, pėrveē zakoneve tė mira dhe qytetarė tė vėrtetė."

“Bulevardi Europa” i piktorit do tė shėrbejė pėr tė edukuar njeriun me zakone tė mira! Kjo ėshtė njė pikturė surealiste e modernizmit tė sotėm. Hedhja e ngjyrave nė tė, fillimisht vjen bardh e zi.

Deshira realizohet sepse piktorėt merren vesh me njė gjuhė qė vetem ata e njohin. E verdha e piktorit hollandez e pėlqen edhe tė verdhėn ne kafe tė piktorit shqiptar. Bota e ngjyrės nuk ėshtė pėrjashtuese.
Ajo ėshtė e paanė dhe plurale, sepse nuk ėshtė e fundėme, ėshtė brenda logjikės paradoksale ku jeton toleranca.
Ngjyra edukon thotė Oscar Wild sepse: "Ndjenja e ngjyrės ka shumė mė tepėr rėndėsi nė zhvillimin e individit, se ajo e sė drejtes, apo e tė padrejtės"
Minatorėt e Pishkashit si nė njė "kromatorium tė komunizmit" do te jenė hijet e sė djeshmes nė atė bulevard!
Skeletet e tyre do tė marshojnė dhe do tė luajnė nė njė bandė instrumentash tė pa identifikuar.

Bandia e njerėzve tė "krematoriumit tė komunizmit" gjallėrohet. Muzika e saj tani tingėllon ndryshe. Luhet simfonizmi duam tė vėrtetėn! E vėrteta, e vėrteta, ku ndodhet ajo?!
Eshte e gatėshme apo ajo ndėrtohet nga vlerat?!
Njeriu dhe vlerat! Sa e thjeshtė duket.Ja skema!
Njė vizatim fėminor nė nje palo konkurs ku ndonjė OJF rrjep ca para nga donatorėt e huaj, dhe shpalli fitues vizatimin e “talentit feminor”, "birit tė depuetit" tė zonės. punimin nė akuarel me titull:
"Dyqani i vlerave europiane"! Duartrokitje tė zjarrta! Fėmijėt tanė europianė po shkurtojnė rrugėt drejt saj! Jo,dyqan nuk shkon. Ta shkruajmė, supermarketi, apo hipermarketi mė i madh nė rajon, se kėshtu do t'i pėlqejė udhėheqėsit! Dhe varet diku nė mes tė bulevardit vizatimi, qė do tė "bėjė epokė"! "Dyqan dje, sot supermarketi Europa”, ku tregėtohen vlerat universale"!

Nė hyrje tė Bulevardit do tė shkruajmė me qymyr nėntoke: "E drejta e parė ėshtė jeta, ky ėshtė bulevardi Europa"!
Fillojnė poetėt e rinjė tė mendojnė dhe hedhin nė bllok rimat e para pėr jetėn! E kishim harruar, ndjehen ata nė pendim dhe pėrgjegjėsi!
Piktorėt e Bienales sė rradhės, diku nė njė kėshtjellė mesjetare nė njė vend balltik, fillojnė tė ndryshojnė telajot. Duhet pikturuar jeta!
Nga cila ngjyrė duhet filluar? Nga e bardha sepse nė fillim ishte drita. A nuk quhej perėndesha e bukurisė dhe e dashurisė Afėrditė? (afėr ditės, nė agim ylli i mėngjezit ashtu si dhe emri i nėnės sė piktorit te Bulevardit Europa).

Ps/I dashur Fate Velaj, kėshtu e pėrjetova unė Bulevardin Europa nė qytetin e liqenit! Faleminderit!